Jaučiuosi kaip dirbčiau pasakų šalyje su elfais (klientais/paciantais) ir burtininkais (slaugytojais/darbuotojais).
Elfai krečia "pokštus", dažnai baisiai nejuokingus, beveik kasdieną. Na, jiems taip viskas natūraliai gaunasi, kad kartais nematau skirtumo tarp jų ir mažų vaikų. O gerieji burtininkai kasdieną kuria žvalią magiją. Ir taip labai paprastai ant kalno pūpsianti elfų ir burtininkų karalystė su visa įsišaknijusia slaugos, technologijų, infrastruktūros sistema burzgia visą parą nuo gūdžios žiemos lig vaiskios vasaros. Save drįsčiau priskirti prie jaunųjų burtininkų grupės (praktikantai), kurių čia visas pulkas.
Negaliu pasakyti, jog turiu tikslią kryptį, tikslią žinią, kurią turiu žutbūt vėliau ar ankščiau pranešti. Manęs niekas neskubina, neverčia ir nekankina. Vaga, kurią pasirinkau tik po truputį eina tolyn ir gilyn. Gal ir gerai. Juk nesinori tik atsainiai, geriau nedaug, palengva bet užtikrintai. Man dabar labai palanku tiems norams, kuriuos kūriau, bet vis delsiau. Naujai ir savarankiškai.
Ačiū, gyvenu gerai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą