Išsiverčiau iš savo odos kaip naųjųjų metų gyvatė. Žiūrint iš pašonės, iš gerojo samariečio virsti pilkuoju kardinolu atrodo mažų mažiausiai nelogiška, bet ne Jūs dėl manęs ir aš ne dėl Jūsų.
Būti savanoriu (savu noru) reikia empatijos veikloje, kurią tu darai, kur esi. Čia tas pats, kas turėti šiltamį - laistai, skabai piktžoles, ravi, pūreni žemę, vardant sveikų ir skanių pomidorų, o poto juos išdalini kaimynams ir giminėms. Atrodo, kur logika? Tačiau dėl įvertinimo, dėl jausmo būti naudingam, mylimam, pripažintam.
Tai aš nutariau šiltnamį parduoti, o su derlium pasukti į turgų.
Ką čia apgaudinėsi, būkime paprasti ir su savanaudiška savąja prigimtimi. Pamečiau savo protą ir renkuosi tai, ko nori širdis. Taip geriau man.
Sveikos, didžiosios permainos!
"Jei lauksi idealaus meto,
niekada nepajudėsi iš vietos;
žengti pirmam žingsniui
reikia krislelio beprotybės."
NEAPKERPĖKIT!
Iki susipaišymų
Pagarbiai,
Briedis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą