Kas mėnesį žygiuoju į mokyklą kartu su kitais austrais savanoriais. Kas galėjo pagalvoti, kad sugrįšiu į mokslą ir dar ne bet kokį, o vokišką. Turiu garbės dabar karpyti ausimis klausantis apie mediciną, mitybą, priežiūrą, psichologiją, religiją ir bala žino ką, ko sunkiai perneša mano galva. Bet bent galiu truputį paplekšnoti sau per petį - šiek tiek daugiau suprantu, nei kad pirmąjį mėnesį. Vakar net testą rašiau iš medicinos! Juokinga, ne? Kai pasakodama apie filmą kambariokei pati žinau kaip nusikalbu, tai ką jau kalbėti apie molekulę, jos struktūrą ir kitus terminus. Bet pabandžiau, tris klausimus supratau, du atsakiau bei pabaigoje nubraižiau molekulės struktūrą, kad parodyčiau, jog nesu visiška mergaitė iš Mauritanijos, nes kartais jaučiuosi būtent taip. Kaip ir buvo galima tikėtis, kaimynines šalis austrai žino, vertina Čekiją ir pastoviai diskutuoja su Vokietija apie dialekto skirtumus, bet va, Lietuva, tai jau nežinoma - ar tai Rusija, ar mes esame EU, ar turime eurą, ar sostinė Ryga.... Kasdieną mokykloje turiu garbės būti stebima ir jausti didį susidomėjimą iš aplinkinių. Net valytoja prie toletų, su šluota rankoj, išplėtusi akis žiūrėjo į mane ir čekę, vis kartodama kaip mes galime eiti į mokyklą, jei nemokame vokiečių! Va, taip ir einam, ir dar mokomės bei namų darbus atliekam. O kas gi nėra neįmanomo?!?
Vakar su tais pačiais klasiokais apturėjome party party savo namuose, tai, kad galvos prašviesėtų ir fantazija atsivertų, pavaišinau saulėgrąžų chalva ir Malūnininkų trauktine. Chalva liko nesuprasta dėl nei saldumo, nei sūrumo, bet malūnai buvo tinkamai įvertinti :))
Šimtai malūnų sukasi galvoj.
Indrė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą