Linco senamiestis panašus į mūsų sostinės, tik kiek kompaktiškiesnis. Man labai patiko dūzgiantis, neklaidus centras. Nors turėjome bėdų su bilietų aparatu, kuris nesėkmingai prarijo 10eurų, tačiau vairuotojui leidus, vistiek kilome į Pöstling pilį nuo kurios atsivėrė visa Linco panorama. Labiausiai žavu vakare, kai miestas nušvinta įvairiomis šviesomis. Kambariokė sakė, kad būtinai turiu nueiti į "Ars Electronica" centrą, kuris gausus mokslo ir meno kūrinių. Užsukome į mugę bei atrakcionų parką pilną didelių saldainių, pyragų, žaislų , bokalų alaus, kumpių ir dešrų... Na, taip vokiškai.
Senamiestyje išlikęs pastatas, kuriame W.A. Mocartas per tris dienas parašė Linco simfoniją. Labai kultūringa.
Beto, mano dideliam džiaugsmui susitikome su lietuve, taip pat čia Austrijoje kėtinančia praleisti metus! Buvo gera leisti liežuviui malti lietuviškai, pasidalinti įspūdžiais ir išgyvenimais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą